Keičiam O2 sensorių (liamdą zondą).

Keičiame O2 sensorių (dar žinoma liamda zondu).

Iliustracijos čia http://www.celica-klubas.com/galerija/153.html


Pirmiausia ko mums prireiks:

• Garažas su duobe. Visuomet galima surasti už vieną kitą „privalomos komplektacijos vienetą“ pas draugus ar pažįstamus. Garaže turėtų būti bent kokia „tampoma“ lempa, kurią galima būtų pakišti po auto – ten kur dirbsite. (foto 1-2; 13 << lempa)
• Torsinių įrankių komplekto + 12 dydžio galvutės. (kaina priklauso nuo Jūsų sugebėjimų iškaulinti iš kaimynų arba komplekto kainos senukuose. Iš principo naudingas ir pravartus daiktas – Naudojomės TONA). (foto 3)
• Naujo 4 laidų O2 sensoriaus (pasirinkimas čia) (universalų būna įvairių ir už įvairias kainas. Svyruoja priklausomai nuo Jūsų turimų nuolaidų ir prasidėti gali nuo 50 litų. ~100 litų standartiškai). (foto 4-6)
• Naujos tarpinės plokštelės O2 sensoriui įsukti. Toyota jau taip sugalvojo, kad O2 sensorius sukasi ne tiesiai į išmetimo sistemą, o į plokštelę, kuri jau sukasi prie išmetimo sistemos). Kaina Acuroje apie 16 litu. Atvykę ir rimtu veidų pareiškę, kad priklausote Celica klubui bei pasiteiravę, kokia nuolaida Jums priklauso įsigysite už maždaug 12 litų. (foto 7-8)
• Toyota CELICA su pagedusiu O2 sensoriumi. (mūsų „katinėlis“ šiai operacijai tarnavo 5 gen GTI). Kaina rinkoje visiems gerai žinoma. (foto 9)
• Veidrodėlio. Na šita gal jau kaip nors susirasite kur nors. Nėra privalomas, bet „operuojant“ pirmą sykį gali laaabai praversti. (foto 10)
• Kiti įrankiai (rasite turbūt kiekvienam garaže): WD-40, replės, peiliukas, izoliacinė juosta (foto 11).
• „Privalomos komplektacijos vienetas“ – skystis, be kurio remonto darbai nevyksta, o liaudyje dar žinomas alaus pavidalu. Iš dalies tinka ir „buratinas“. (foto 12)
• Nepamirškite „išeiginių“ drabužių. (foto 13)

Kai visus įrankius jau susirinkome galime keliauti prie reikalo kaip tai reikia taisyklingai atlikti. Arba tiksliau kaip atlikome tai mes su Tomyku.

Ir taip mašina garaže, įrankiai išdėlioti, jūs persirengęs. Atsipūskit – gera pradžia pusė darbo. Atsidarom „privalomos komplektacijos vienetą“. Galime tęsti? Lendame į duobę. Paskui save tempiamės lempą ir veidrodėlį bei WD-40. Profilaktiškai apsižiūrėkit ir visą mašina iš apačios. Niekada negali būti tikras kokie siurprizai laukia. Tačiau grįžkime prie O2 sensoriaus. Tiems, kas nežino kur jo ieškoti – susiraskite „gofrą“. Ji atrodo taip (foto 14). Tiksliai ji taip atrodyti neturėtų, tokią reiktų jau keisti. Žodžiu. Sekite išmetimo vamzdį variklio link. Labai netoli išmetimo vamzdžio viršuje rasite „kažką“ kas turi 4 laidus ir turi apsaugas. Tai ir bus mūsų O2 sensorius. Vaizdas atrodys maždaug taip (foto 15,16). Raskite kaip kažkur tarp variklio laidų ir kitų nelygumų įtvirtinti lempą bei veidrodėlį taip, kad jums būtų patogu žiūrint į jį matyti varžtus kuriais yra priveržtas O2 sensorius. Arba tiesio jo pagalba „susipažinkite su aplinka“ – tiksliau kur ir ką jums reiks atveržti. Negailėdami palaistome WD-40.
Kai jau radome problemų šaltinį išlyskime lauk. Atsipūskit. Jūs tikrai užtikrintai judate pirmyn. Gurkštelkit šalto alaus (pažengusieji gali tai daryti ir neatsitraukdami nuo operacijos foto 37). Truputį palaukite kol WD-40 atliks savo darbą.
Susiraskite savo torsinius raktus – imkite 12 dydžio galvutę ir vėl į duobę. Įrankiu, kuriuo dirbome mes su Tomyku prailginimo nereikėjo, o jo dydis buvo pats tas šitam darbui (būna ir didesnių torsinių raktų, bet kažin ar ten galėsite dirbti su tokiais). Po trumpo galvos palaužymo vis tik į kurią pusę turėtų atsisukti varžtas (prieš laikrodžio rodyklę) galite tęsti darbus. Tiems, kam varžtai vis tik nepajudės iš vietos rekomenduoju dar palaistyti WD-40 ir dar pasižvalgyti į mašiną iš apačios. Nusukus varžtą problemų bus daugiau nei išvis nepakeitus O2 sensoriaus. Mums su Tomyku operacija pavyko be nuostolių. Atsukome varžtus ir atjungėme laidus. Tai nesudėtinga operacija – tiesiog reiks rankomis pasistengti pasiekti plastmasinę jungtį. Ištrauktas O2 sensorius atrodė taip( foto 17-18).

Jo apsauga taip (purvo, vandens, kitų galimų pažeidimų) (foto 19).

Atlikus pusę darbo jūsų laukia dar kita, ne ką mažiau atsakinga darbo dalis. Lyskite lauk iš duobės. Gurkštelkit „privalomos komplektacijos vienetą“. Įkvėpkite gryno oro. Didžiuokitės savim. Gerai už teks. Išsitraukite naują O2 sensorių (greičiausiai tai bus universalas). Tik nesakykite, kad pamiršote jį namuose. Nenusipirkote? Ai bagažinėje. Ok. Kol kas neskubam karpyti laidų ir gramdyti izoliacijos. Pirmiausia skaitome instrukciją. Nors šiaip jau ją reikėjo perskaityti prieš pradedant atlikti bet kokius keitimo darbus. Žodžiu. Mus šiuo atveju domina kaip turi jungtis laidai, nes jūsų naujojo O2 sensoriaus laidų spalvos neatitiks (greičiausiai) senuko originalo (o gal jau ir anksčiau keisto sensoriaus) laidų spalvinės gamos. Tiksliau spalvos gali ir sutapti, bet tai nebūtinai reikš, kad tai tie patys laidai. O2 sensoriaus instrukcijoje bus 4 schemos pagal kurias susirasite kokios spalvos yra pas jus. 3 kartus pakartokite sau kokius su kokiais laidais reikia jungti dar prieš imdami peiliuką į rankas (foto 20). Pasižiūrėkite į laidų ilgius. Pasistenkite laidų nei pailginti nei patrumpinti. Nupjaukite su šiokiu tokiu keliu cm rezervu. Nuvalykite laidu izoliaciją. Paruoškite laidus pajungimui.

Beje. Jūsų rankos po visų operacijų duobėje bus tikriausiai ne itin švarios. Mūsų su Tomyku taip pat (nors dirbome ir su pirštinėmis). Todėl paėmėme švarios medžiagos skaitę ir izoliaciją apvyniojome O2 sensorių. Buvome prieš tai informuoti, kad jokiais būdais negalima rankomis čiupinėti paties sensoriaus, kuris kišasi į išmetimo vamzdį. Sako, kad taip jis dėl greičiau perdegti ir kitaip sakant visa keitimo operacija keliaus šuniu ant uodegos. Tai gi – mūsų kūrinys atrodė taip (foto 21-22).

Kai laidai nupjaustyti ir paruošti sujungimui (foto 23-24) Atsivėpkite ir gurkštelkite „privalomos komplektacijos vienetą“. Jei jau pabaigėte – atsidarykite antrą. Kol mėgausitės poilsio akimirka siūlau toliau studijuoti laidų pajungimo schema. Atrodo viskas paprasta kaip 2x2 bet mes su Tomykų vis tiek sugebėjom vieną laidą pajungti ne taip kaip reikia. Apsižiūrėjom labai laiku ir paskui perjungėm iš naujo. Problema gali būti ta, kad jei pajungsite laidus vieną kartą ne taip, nebegalėsite jų perjungti. Kodėl? Laidai čia jungiasi per specialias jungtis (foto 25), kurios bus pas jus prie O2 sensoriaus. Atitinkamai gali skirtis ir izoliacinės galimybės. Tarkime jungiant Tomyko NTK O2 sensorių pirmiausia ant laidų reik užmauti didžiąsias izoliacijos tada ant kiekvieno laido užmatuoti po mini izoliaciją (čia taip ji atrodo – nesumaišykite pusių kai mausite – mažieji atsikišimai turės keliauti į metaliuku išorę – žr. 25-26 foto). Ir galiausiai metaliniai „vamzdeliai“. Į juos kišasi laidų galai be izoliacijos ir užsispaudžia su replėmis. Nepagailėkite jėgų. Mes su Tomyku po mano klaidos (pajungiant laidus pagal spalvą) sugebėjom gražiai ištraukti ir vėl iš naujo pajungti kitą laidą. Žmogus kol kas nesiskundžia. Žodžiu – nesuklyskit. Galimybės pasitaisyti gali ir nebūti. Kai viską sujungsite teisingai turėtumėte gauti tokį vaizdelį (foto 27). Mes papildomai dar izoliavome visą laidą (foto 28). Mažą ką, nes šiaip jau originalo laidai yra dengti didesne apsauga, tačiau jos užmauti mes jau nebegalėjome.

Įsukame į plokštelę. Teisingas įsuktas O2 sensorius (foto 29-30). Lygi plokštelės dalis su varinę tarpine yra ta pusė, kuri liečiasi su išmetimo vamzdžiu.

Atsipalaiduojant. Didysis protinis darbas atliktas. Kam tai kainavo dideles pastangas... na tiek to visi galime atsigaivinti alumi. Kas nori gali parūkyti. Lieka visai nedaug.

Imame į rankas torsinį raktą, veržles, apsaugą ir O2 sensorių. Lendame į duobę. Viską sudedame taip kaip buvote (foto 31-32). Jei pamiršote kas pirma turi keliauti apsauga ir paskui O2 sensorius su plokštele ar plokštelė ir paskui ant viršaus apsauga tai priminsiu – pirma keliauja O2 sensorius, tada dedasi apsauga ir tada jau imatės veržlių ir torsinio rakto. Verždami nepersistenkite. Vis tik veržlės ir varžtai matę nemažai – persukti dabar būtų labai apmaudu. Įveržkite gerai, bet įsispyrę su kojomis nedirbkite.

Pajunkite O2 sensoriaus laidus. Pasiimkite veidrodėli, lempą torsinį raktą ir lyskite lauk.
Užkurkite. Vualia.

Kokie operacijos privalumui? Jei jūsų O2 sensorius tikrai buvo blogas, tai gali sumažėti kuro sąnaudos, o Tomyko atveju mašina nustojo ir leisti suodžius pergazavus.

Sėkmės atliekant savarankiškus taisymo darbus. Jei manote, kad įstengsite padaryti patys - pirmyn. Jei nors kiek abejojate tai palikite tai profesionaliems auto servisų darbininkams (kuriems galbūt tai irgi bus pirmas kartas).
Aprašydamas viską (tiksliau bandydamas prisiminti viską kaip buvo) užtrukau ilgiau nei truko visa operacija taigi viską turėtumėt atlikti per 1-2 valandas. Užtrukusiems ilgiau būtų galima įtarti piktnaudžiavimą alumi...

Už pasekmes ar kitus gedimus jums patiems tvarkant savo auto remiantis tai kas čia parašyta straipsnio autorius neatsako (foto 36).

Mitas , paties sensoriaus ir noredamas nepaciupinesi nes jis yra viduje to perforuoto antgalio. Tiesiog nepatartina krapshtyti ikishus kokia nors vini arba merkti i koki nors skysti (plauti).

PS. geras apsakymas

Del to pridengimo as taip ir itariau, bet kaip sakant rizikuoti nesinorejo. Be to, su purvinom rankom ten ji ciupineti irgi didelio noro nebuvo. "skonio" reikalas ka su juo darys kiti "meistrai"


O va stai emero zondo pakeisti nepavyko... gali buti, kad tokia pati problema lauks ir kai kuriu susiruosusiu meistriuku. pas mane zondo verzles nuo metu nastos ir rudziu sumazejo diametru. t.y. 12 raktas jau joms per didelis ir prasisuka, o 11 nelenda pilnai ir nesukua. zodziu turiu apvalias verzles. Kazkada teks imtis rimtesniu "skerdimo" veiksmu, nes jis ten dar taip uzkistas kad ranka trijose vietose tenka "lauzyti" kad iki jos prieiti. Nuo 92 emeruose sake patogiau itaisytas.

taigi buna tos galvutes kur coliais ten uzrasytos 1/2 ir panasiai...

aklas, nu ir pavarei tu cia geras straipsniukas... man beje ir kuro sanaudos sumazejo!

viena klaida pastebejau, kiek pamenu pirma eina apsauga, poto statosi i apsauga liamda zondas, jeigu tiksliai pamenu...

tai ziurekit pagal fotke

tai va kad ne
jei pasiziuresi i foto 19 tai pamatysi kodel mes uzsiknisom pirma deti apsauga paskui plokstele. sone apsaugos viduryje yra iskilimas. o plokstele toj vietoj isplateja ir todel negali prisispausti. tai va kai sukeitem vietom tada viskas ir prisisuko gerai
+ foto 33 matosi apacioj plokstele, virsuj apsauga stambiu planu

mitas-nemitas bet nuo to blogiau tikrai nebus...

nu jo turbut

paprastesnis budas yra visa duda nusiimti, ir tada pakeisti.