Žemo slėgio turbinos

Teorijos lygmenyje iškilo tokis klausimas. Koks suspaudimo laipsnis naudojamas varikliuose su žemo slėgio turbinomis? Bei koks sąrašys tarp suspaudimo laipsnio ir "kiek pučia"? Kodėl turbininiai varikliai yra žemo suspaudimo laipsnio? Ar ne analogiškas rezultatas būtų su aukšto suspaudimo laipsnio varikliu ir žemo slėgio turbina? Pasakykit gudrieji kurmiai

pavarai... ka tu pripusi jei ir taip jau pas tave bus koks 10.5... + kiek tavo tarpine laikys... jokios naudos pusti 0.1-0.2 baro... nes prieaugis bus nedidelis...+kuro reikes reaktyvinio arba bent jau e85... tai ir prasmes netenka...

apskritai gerai yra zemas susp. laipsnis ir dydele turba... (lagas aisku bus didelis) bet kai uzsipus tai sukimo momentas tave isspirs i prieki

o siep tai ci a reik DAUG pasidomet kad suprastum ka sir kaip... nes vien kiek pucia dar nebutinai visk apasako... gali ir su 0.5 baro puciancia turbina tiek pripust kad uzlinks variklis kuris su kita laikys 1 bara ar daugiau...

per postus nemanau kad daug isiaiskinsi...

Tai mane ir domina tas santykis suspaudimo laipsnio ir pūtimo, ar rezultate ne tas pats gaunasi? Logiškai mąstant palengva mažinant suspaudimo laipsnį ir didinant turbos slėgį rezultatas (Ag/Nm) turėtų būti identiškai tas pats. Nes funkcija juk ta pati, suspausti orą, ir kas tą orą spaudžia (ar tik variklis, ar ir turba) kaip ir nėra skirtumo, jeigu suminį suspaudimą padaryti vienodą. Taigi lyg ir turėtų gautis kad koks (tolesni skaičiai "iš lempos") N/A variklis su 11:1 duotų tą patį suspaudimą kaip koks 9:1 turbo su 0.5 ar 7:1 su 1.0 pūtimu. Žinau kad klystu, paaiškinkit kur

klysti ir labai... nebent priklausomybe pa stave sudetinga funkcija aprasoma

toli grazu netaspats bus 10.5 ir 9.5 + 1bar ... cia jau bus grubiai 2x daugiau galingumo...

praleidi ta fakta kad turbina yra ciut ne kaip grandinine reakcija spaudi ismetamosios dujos greiteja... greiteja isiurbimas... todle dar dideja ismetime slegis todle dideja isiurbime ir t.t (aisku apei sparnuotes ir kitus ipatumus nekalbam).. todel pastacius atmosferika ir turbinine prie stataus kalno skirtumas butu belekoks lyginant kaip jos vaziuotu tiesiu keliu...nes betkoks pasipriesinimas didina ismetamu duju kieki (benzo sunaudojima) o tai leidzia greiciau ir labiau uzpust turbina...

Čia šiek tiek radau, nors galutinio atsakymo kolkas taip ir neturiu.

Cituoju:

O dabar esmė:

Taigi kaip ir teisus buvau. Bet kur tas kabliukas kolkas man vis dar neaišku. Jeigu turim 3S-GTE su 8.5:1 suspaudimo laipsniu ir 0.5 pučiančia turba, vadinasi uždegimo metu oras bus suspaustas lygiai tiek pat kiek 11:1 N/A variklyje, ką pagal Ag/Nm liūdija palyginimas su BEAMS'u. Taigi aš teisus ar ne po galais?

visu pirma kaip tu rasai suspaudimo laipsnis yra didelis - reiskia pusi mazai, kuo maziau pusi tuo maziau AG/Nm bus.

12:1 + 0.3 bar nebus lygu 7:1+ 1 bar
taip kaip nebus lygu 12:1 + 0.3 ir 7:1+ 0.3 bar

nieko tu neteisus... beamsas turi savo papildomu sprendimu...pvz vvti beto uzdek ant to pacio 3sgte guoline turbina su atitinkama sparnuote ir su tuo paciu 0.5 bar prisuksi 250ag... tu cia bandai sulygint nesulyginamus dalykus...

ir siep tas aiskinimas apstraktus...apie sudetingus dalykus kalbeti bendrais terminais...

ir net sunku suprasti kam...

Oi... VDV galingumo esme kuo didesnis kuro-oro misinio kiekis paduodamas vieno ciklo metu, tuo didesni galinguma turime, atmosferiko variantu ka tu bedarytum daugiau kuro-oro misinio neturesi nei jis gali isiurbti (slegiu skirtumas cilindre isiurbimo metu ir atmosferos), turbos, kompresoriaus variantu atsidarius isiurbimo voztuviu cilindro turis uzpildomas priverstinai, ir geroookai didesniu kiekiu kuro-oro misinio. o suspaudimo laipsnis, del to mazinamas, kad tas misinys kartais sudetoneves (visgi cilindre isiurbimo pabaigoje jau turime teigiama slegi+ dar spaudziame suspaudimo metu kokius 8kartus) nesugalvotu cilindru per karteri isprasyt, t.y. maziname detonacijos tikimybe. ir dar

tik cia mes turesime skirtinga misinio kieki ir skirtinga galinguma.
P.S. viskas yra knygose, tik netinget reikia paieskot ir paskaityt jei tokie dalykai yra idomus.

man atrodo buvo pamirštas oro kiekis kuris užpildo cilindrą. NA atveju oro kiekis bus lygus cilindro darbiniui tūriui (kubatūra) ir suspaudimo ciklo metu bus suspaustas iki kažkokio laipsnio su atitinkamu kiekiu benzino.
Turbinos atveju, oro kiekis cilindre viršyja cilindo tūrį nes yra suspaustas. Daugiau oro, daugiau ir benzino reikia. Iš to daugiau ir galios.
Jei 2.0l N/A variklis per taktą pripildo cilindrą pvz 500ml oro, tai turba pripildo atitinkamai gal 1L oro į cilindrą. Tam ir yra kooficientas klasėse N/A VS Turbo mašinų lenktynėse 1.6k. Turba ale padidina variklio kubatūrą.
O suspaudimo laipsnis nelabai daug žaidžia, jis yra tik saugus parametras variklio mechaniniai daliai, atsparumui. Jei naudoti kokį titano lydinių variklį ir 200 kurą , galima turbą būtų pūsti ir 2 bar su 15:1 suspaudimu.

nu ci atoo niuansu yra labai daug... taip kad ir klausiu koks cia jo motyvas klausymo? nes cia gali is daug pusiu ziuret.